muraginis

×murãginis, -ė adj. (1), muragìnis (2) Vlk 1. Kls kur auga muragas; sausas, geras (apie pievą): Yr Kargauduosa ir murãginių, ir balutinių pievų Rod. Mūsų pieva murãginė, tokia drabna žolė Eiš. 2. kuris geros rūšies, be viksvų (apie šieną): Muragìnis šienas – tai avinis Kls. Žolelė muraginė LMD(Rod).